Moderatorius: KunigaikštisMyškinas

Parašė Keberiokst
#247731 Blogai, kad pasiduodat savo būsenai. Į tokius dalykus reikia žiūrėt ūkiškai: reikia sėt - sėji, reikia raut piktžoles - rauni, reikia pjaut - pjauni ir t.t.

Ką noriu pasakyti?

Esmė ta, jog nerimas yra slopinantis reiškinys, atimantis daug gyvenimiškų funkcijų, tad pasiduoti tam - labai pavojinga. Kita vertus, žmonės turintys nerimo sutrikimus yra pakankamai sveiki, jog suvoktų, vertintų kritiškai ir suprastų nerimo pasekmes. Kai būdavo stiprus nerimas nesinorėdavo nieko: nei paskaitų, nei susitikimų, nei įšėjimų į teatrą, koncertus ir pan. Bet mano "sveikoji" dalis suprasdavo, jog negalima taip savęs izoliuoti, kad reikia nepasiduoti ir bandyti gyventi, kad ir kaip tai atrodytų sunku. Na, ir eidavau visas drebantis į paskaitas ar kokiam nors kino teatre skaičiuodavau minutes iki seanso pabaigos, nes nuo nerimo užkaldavo širdis ar jausdavau stiprų oro trūkumą. O kas belieka daryti? Negi mesti mokslus ir per dienas kiurksoti namuose? Atsiriboti nuo draugų ir nuo jų atitolti? ar atsisakyti tų mažų, tačiau malonių gyvenimiškų dalykėlių kaip geras filmas ar gyvo garso koncas?
Neleidau sau to. Ir neapsirikau, nes palaipsniui pavyko prasilaužti, į tam tikras situacijas pažvelgti kitu kampu, o galų gale tos gyvenimiškos funkcijos, kurias marindavo nerimas, pradėjo atrodyti visiškai normalios ir nebaisios (taip, kaip iki tol, kol neturėjau jokių problemų).

Žodžiu, gydytis reikia gyvenimu. Ir apskritai - nebijoti gyventi =)
Parašė tankas
#248337 Is savo patirties galiu pasakyti, jog reikia kreiptis ne pas psichologus pagalbos, o pas kunigus.
Parašė masakra
#305313
tankas rašė:Is savo patirties galiu pasakyti, jog reikia kreiptis ne pas psichologus pagalbos, o pas kunigus.

O as pasakysiu, kad reikia kreiptis pagalbas jokiu budu ne pas psihologus , bet pas Psihoterapiautus! ir ne i betkokia psihoterapija , o del nerimo yra atskira , tik nepamenu kaip ji vadinasi, nes psihoterapijos yra kelios rusys.
Parašė masakra
#305314 Keberiokst, labai graziai viska isdestei ir aiskiai, pati buvau ta supratus isanalizavus save, tik keista , kad nesigavo ivykditi to fiziskai:) protu viska suvokiau kas ir kaip, bet nerimas kaip buvo taip buvo, kol galiausiai jis taip mane uzkniso, kad a spradejau ji ignoruot, atsibodo tiek nerimauti ir kankintis, bet nutiko dar blogesnis dalykas, tas nerimas ignoruojamas pradejo man lysti lauk, per bendravima , per mastyma,labai sublogo atmintis, nejo susikaupti, nejo normaliai bendraut su zmonem ier daznai net sakynio suformuluot, keistai pradejau sneketi, sunkiai reiksti mintis, ka noriu pasakyti,..kol galiausiai supratau , kad tai del nerimo ir kazkada buvo psihoterapiaute uzsiminus, kad neina sneket ir mastyti kai nerimas stiprus...Tai va, nusprendziau , kad man geriausiai pades Ad ir psihoterapija. Ad jau geriu 14d. jauciu pagerejima kazkoki nezymu, o psihoterapija siule psihiatre, bet biski veliau kol suveiks normaliai vaistai:)
Vartotojo avataras
Parašė EniGmO
#306428 tai ar kas rado būda kaip ilgesniam laikui pabėgti nuo nerimo?
Parašė Keberiokst
#306444 Bent kol kas sėdžiu remisijoje, tad nuo paskutinio stipraus nerimo epizodo prabėgo gal ~3,5 metų, bijau sumeluot. Kai turėsiu daugiau laiko, parašysiu plačiau apie dabartinius savo "santykius" su nerimu. Pastebiu įdomių dalykų. Na, ir suprantu, vis tik, kaip giliai šis jausmas yra įsišaknijęs manyje :)
Parašė DeepCoffee
#396798
pasaulis rašė:
Keberiokst rašė:Kita vertus, gali dirbt su savimi iki nukritimo, bet rezultatų nebus tol, kol nesuvoksi, kad pats nerimas kaip psichologinis reiškinys, yra visiškai normalus. Nerimauja visi žmonės ir apskritai nerimas dažniausiai veikia pozityviai, stresinėje situacijoje leidžia priimti teisingus sprendimus, skatina ieškoti sprendimų ir pan. Tad nerimo iš gyvenimo visiškai išgyvendinti - neįmanoma. Reikia suvokt, jog tai yra visiškai normalus ir sveikas jausmas, kurį patiria visi žmonės.


man lygiai tokius pačius žodžius kartoja psichiatrė. kažkiek save sugebu kontroliuoti, labiau nei anksčiau. bet neišeina panaikinti širdies virpėjimų ir plakimų nors tu ką, tada visos mintys tik ir sukasi apie tą nerimą ir savijautą, kad atrodo tuoj širdis išeis laukan.

Lygiai taspats!!! Kaip galima nuraminti kazkaip kai sirdis taip ima plakti, o baisiausi dalykai tai sirdies virpejimas. Tai blemba cia tikras sirdies virpejimas ar tik jausmas? Atrodo kazkokia vibracija sirdyje. Is pradziu pasireiksdavo ji kartais pries miega, o dabar atsirado dienos metu. Viena karta taip uzvirpejo kad vos neiskritau, atrodo tempt pradejo. Tuomet puoliau i panika ir skubiai namo. Po to issityriau sirdi, viskas gerai, tik sirdis greit dauzosi pajudejus, tachikardijos 88 epizodai uzfiksuoti. Nors bunant ramybeje viskas puiku. Sako daktare arba nerviskai arba skydliauke.
Papasakok kokie tau ten virpejimai? Nes mane tas priverte labai issigasti ir nerimauti.