Moderatorius: signs

Vartotojo avataras
Parašė Mints
#246732 Sveiki. Vakar padariau netikėtą atradimą.

Man jau gal savaitė vakarais užeina panikos atakos. Gal ne labai stiprios, bet tokios perpilančios niekuo nepaaiškinamo nerimo bangomis su įvairiausiais nemaloniais vegetaciniais pojūčiais. Visad griebiuosi tabletės ir laukiu kol aplrims.

Vakar buvau laisvas, nusprendžiau prigulti ir tokioje nejaukioje vakaro prieblandoje eilinį kartą ėmiau jausti, kad vėl "pareina". Supykau ant savo kūno, o ypač ant to kad jis valdo mane o ne aš jį. Ir kažkaip netyčia man kilo mintis kad gal mes ne taip suprantame kai kuriuos jausmus arba patys skatiname savo panikos atakas. Bejausdamas ateinančią paniką nusprendžiau ne kovoti su ja o įsitikinti save kad dabar man užeina ne blogas nerimo priepuolis o geras jėgų antplūdis, kaip nuo kokios kavos ar energetinio gėrimo ir kad dabar as imsiuos jaustis pakiliai, su nauja energija, o jausmai bus tik geri.

Neįtikėtina, ne tik kad pavyko, bet man tai taip patiko, kad pragulėjau gal valandą mėdaudamasis vidine ramybe ir tuo adrenalino antplūdžiu kuris ko gero būna per PA. Derinys buvo visai neblogas. Jokio diskomforto, įsitempimo. Atsikėliau ir vakarą praleidau nuostabiai.

Mes galime valdyti save, gal ne pilnai bed žymiai daugiau nei manome. Savitaiga ir tikslingas minčių nukreipimas į teigiamą pusę gali net išgydyti mus visisškai.

Na o kątik sėdėdamas ligonoinėjė kur teko vežt tėvuką, klausiau Santariškių radijo ir kaip tyčia ten ėjusios laidos apie savitaigą. Solženycinas sirgo IV stadijos vėžiu ir nors buvo lageryje ir jam gydytojai nebuvo prieinami, jis pastoviai galvojo apie ligą ir badė save įsitikinti, kad ji su kiekviena mintimi vis nyksta ir nyksta, ir jis galų gale pasveiko.

Nežinau kiek tame tiesos, nujaučiu kad labai daug. Vaikystėje taip išsinaikinau karpą ant rankos kuri niekaipnenyko - prieš miegą pokeletą minučių galvojau apie tai kaip ji mažėja ir mintyse bandžiau įsivaizduoti kaipji atrodys jau mažesnė ir mažesnė. Išnyko per kelias dienas.

:lakstau
Vartotojo avataras
Parašė Vitalija
#246733 Taip, Mints - visiskai su tavimi sutinku. Saviitaiga daro stebuklus.
...bet kaip save sugebet taip itikint ir nukreipt?......
Vartotojo avataras
Parašė maingirdas
#246735
Vitalija rašė:Taip, Mints - visiskai su tavimi sutinku. Saviitaiga daro stebuklus.
...bet kaip save sugebet taip itikint ir nukreipt?......
O as nesugebeciau,valios neturiu
Vartotojo avataras
Parašė Mints
#246740
maingirdas rašė:
Vitalija rašė:Taip, Mints - visiskai su tavimi sutinku. Saviitaiga daro stebuklus.
...bet kaip save sugebet taip itikint ir nukreipt?......
O as nesugebeciau, valios neturiu


Nesu tikras, kad tam reikai valios. Manau noro reikia. O jei noro nera reiskia dar neprispaude kaip reikiant. Na, reikia noro, laiko ir bent pusvalanduko ramios pertraukėlės per dieną kai niekas netrukdo ir gali relaksuoti ir padirbeti su savimi.

Na ir padirbejimu tai nepavadinsi. Tiesiog bent jau stengtis mastyti kazkiek laiko per diena pozityviai, pavyzdziui:

"arteja pavasaris ir mano savijauta gereja,
kovo menesi as jau imsiu jaustis gerokai geriau
o iki balandzio busiu visiskai sveikas ir pamazu atsisakysiu vaistu.
Man ju daugiau niekada nebereikes.
Mano liga uzgrudino mano kuna ir siela.
Dabar as stipresnis, labiau vertinu tai kas yra tikra ir teisinga.
As sveikstu ir as galesiu padeti kitiems,
turintiems tu paciu problemu."


Ar reikia daug valios pakartoti siuos zodzius kiekviena karta pries miega,pries uzsnustant, kai riba tarp samones ir pasamones yra labai maza ir esame beveik hipnotineje busenoje?
Vartotojo avataras
Parašė Vitalija
#246742 Taip...taip....bet as kartoju panasius zodzius ir netikiu tuo ka sakau...gal kaip sakei, nepribrendo tam laikas...as ir noriu, kad tai baigtusi, ir tuo paciu man kaip ir vienodai...as aplamai neturiu motyvacijos gyvent...pesimistas as
Vartotojo avataras
Parašė maingirdas
#246746
Mints rašė:
maingirdas rašė:
Vitalija rašė:Taip, Mints - visiskai su tavimi sutinku. Saviitaiga daro stebuklus.
...bet kaip save sugebet taip itikint ir nukreipt?......
O as nesugebeciau, valios neturiu


Nesu tikras, kad tam reikai valios. Manau noro reikia. O jei noro nera reiskia dar neprispaude kaip reikiant. Na, reikia noro, laiko ir bent pusvalanduko ramios pertraukėlės per dieną kai niekas netrukdo ir gali relaksuoti ir padirbeti su savimi.

Na ir padirbejimu tai nepavadinsi. Tiesiog bent jau stengtis mastyti kazkiek laiko per diena pozityviai, pavyzdziui:

"arteja pavasaris ir mano savijauta gereja,
kovo menesi as jau imsiu jaustis gerokai geriau
o iki balandzio busiu visiskai sveikas ir pamazu atsisakysiu vaistu.
Man ju daugiau niekada nebereikes.
Mano liga uzgrudino mano kuna ir siela.
Dabar as stipresnis, labiau vertinu tai kas yra tikra ir teisinga.
As sveikstu ir as galesiu padeti kitiems,
turintiems tu paciu problemu."


Ar reikia daug valios pakartoti siuos zodzius kiekviena karta pries miega,pries uzsnustant, kai riba tarp samones ir pasamones yra labai maza ir esame beveik hipnotineje busenoje?
"arteja pavasaris ir mano savijauta gereja,
kovo menesi as jau imsiu jaustis gerokai geriau
o iki balandzio busiu visiskai sveikas ir pamazu atsisakysiu vaistu.
Man ju daugiau niekada nebereikes.
Mano liga uzgrudino mano kuna ir siela.
Dabar as stipresnis, labiau vertinu tai kas yra tikra ir teisinga.
As sveikstu ir as galesiu padeti kitiems,
turintiems tu paciu problemu."


as ismoksiu mintinai ,gal man pades ,nes labai noriu pasveikti.Maingirdas
Vartotojo avataras
Parašė MiesteRuduo
#246773 šauni tema. rimtai.
Vartotojo avataras
Parašė Mints
#247440 Internete pagavau nuotrupų apie knygą "What are you chasing" (Ko vaikaisi). Ten tokia diagrama su tezėmis kurias joje aptaria. Man patinka viska paprastinti ir nemėgstu ilgų knygų kuriose per šimtus puslapių aprašomi keli principai. Todėl nurašiau tas tezes, jas perskaičiusgalima susidaryti nuomone apie teisinga krypti gyvenime. Plaukti su gyvenimo tėkme, nesipriešinti tamko negali pakeisti. Atsipalaidyoti. Mėgautis gyvenimu ir tt. Štai jos:


NUSTOK PERGYVENTI
    Viskas įvyksta savo laiku
    Kreipk dėmesį į gerus dalykus
    Ne į tai kas bloga
    "Kaltė" yra praeitis
    "Pergyvenimas" - ateitis
    Gyvenk dabartimi

NUSTOK VAIKYTIS LAIMĖS
    Ji yra tavyje
    Nustok ieškoti
    Arba niekad nenustosi
    Laimingu būti yra natūralu
    Laimingu daro gamta
    Paukščių čiulbėjimas
    Ne daiktai ar prisirišimai

KVĖPUOK LĖTAI IR ŠVELNIAI
    Atsipalaiduok
    Viskas bus gerai

PALEISK
    Atleisk
    Normalu kad gyvenimas ne visad lengvas
    Nėra klaidų, tik pamokos

ATSISAKYK EGO
    Nustok konfliktuoti
    Viduje ir išorėje
    Žodžiai tik išraiška
    Nuomonės nėra faktai
    Prievarta niekada neveikia
    Išsivaduok nuo negatyvumo
    Ramybė = ilgas gyvenimas
    Pyktis = trumpas gyvenimas

NURAMINK PROTĄ
    Mažiau mąstyk apie problemas
    Atsakymai ateis patys
    Nebantdyk jų išspausti
    Tyla gydo
    Per daug neramių minčių
    Sumažink jų kiekį

SUPAPRASTINK
    Venk to kas sudėtnga

NESISTENK BŪTI TOBULU
    Nekaltink savęs
    Nustok kalbėti negatyviai
    Viduje ir balsu

PRIIMK ARBA PAKEISK
    Pasitkėk savo kelione
    Pakeisk ką gali
    Priimk ko negali pakeisti

BŪK LAIMINGAS DABAR
    Nelauk kažko daugiau
    Ar minčių "būsiu laimingas, kai…"
    Nes kai nori daugiau
    Gali niekad to nepakakti

NUSTOK MĄSTYTI
    Mintys nėra realybė
    Protas gali būti ir ramus
    Vidinė tyla

ATSIKRATYK VISŲ "JEI"
    Priimk tai kas yra dabar
    Neprisirišk prie galimų pasekmių

GYVENK DABARTYJE
    Pasiduok tam kas yra dabar
    Rytojus niekad nėra garantuotas
    Atsikratyk praeities
    Nesikabink prie ateities
    Pasiduok
    Laisk įvykiams vyktikaip jie vyksta


(Gal ne viskas teisinga arba teisingai išversta bet esmę tikiuosi suprasit :) )
Vartotojo avataras
Parašė mango123
#265501 labai mazai pozityvistu:)) tema gera is tikruju :super
Parašė TT
#293558 Nežinau, ar apie saviįtaigą papasakosiu, bet bent jau man padėjo "atkasimas", nuo ko PA atsiranda. Su psichoterapeute gal kokioj šeštoj sesijoj išsikalbėjom, kad po pykčio, kuris neprasiveržia išorėn (pvz žiauriai sunervuoja aplinkiniai ar pastoviai "ėda" visą dieną), man pareina PA visu gražumu važiuojant namo mašinoj/troleibuse/gatvėj. Kai supratau, nuo ko tai, turiu logišką paaiškinimą, kad taip išsiveržia susikaupusi energija, galiu ją nukreipti kitur, ne į save. Skamba keistokai, bet tada mąstau: nu ok, priklauso išsiveržti:) Ir viskas. Gal čia tik man. Aš nuo pat pradžių ieškojau logiško paaiškinimo panikos atakoms. Tikėjau, kad kai rasiu, pasveiksiu. Tikiuosi, kad šis atradimas padės ir kam nors kitam. Nors vienam:)