Moderatorius: signs

Parašė 11011
#308897 Sveiki,

Sukūriau šią temą, tam, kad pasidalinčiau savo istorija ir padėčiau kitiems, kurie susidūrė su panikos sutrikimu. Stengsiuosi aprašyti viską pozityviai, kadangi man kaip ir daugeliui į paniką linkusių žmogelių, nemalonu skaityti baugius tekstus, kurie kelia nerimą.
Man 23m. Pirmą kartą, gana pastovų nerimą pradėjau jausti prieš 3-4 metus. Nuo tada padidėjo savikritika, pradėjau socialinėse situacijose jaustis nesaugiai. Dėl to krito pasitikėjimas savimi. Pradėjau vengti arba su nerimu žiūrėti į susitikimus su draugais, artimą bendravimą su merginomis.
Pirmą panikos priepuolį turėjau prieš daugiau nei 2 metus. Vakare išgėręs 2-3 energetinius gėrimus ir dar šiek tiek pastresavęs dėl darbo nuėjau miegoti, tačiau neužilgo pašokau iš lovos pajutęs, kad apsvaigo galva, pradėjo tirpti kūnas, smarkiai daužytis širdis, trūkti oro. Kadangi nesupratau kas su manimi darosi, pirma mintis buvo, jog tai širdies priepuolis. Persigandęs pažadinau mamą, iškvietėm greitąją. Aš tuo metu iš baimės blaškiausi prie durų. Jiems atvažiavus gavau tabletę, spaudimui pamažinti, ir palinkėjimą vengti "Red Bullio" :).
Kitą dieną nuskubėjau į polikliniką, ten daktarė-psichiatrė (be reikalo, bet vistiek viduje jaučiau nenorą eiti pas visus "psich-" daktarus) pasakė, kad tai greičiausiai panikos sutrikimas, kurį jaučia kažkur 5% žmonių. Išrašė gerti Seroxat, Xanax ir dar kažkokių vaistų. Taip pat pradėjau lankyti psichologo konsultacijas, kad padėtų suprasti kas man kelia padidintą nerimą ir paniką. Antidepresantus naudojau apie metus, tačiau didelio postūmio į priekį nepajutau, nuo jų jaučiausi mieguistas, todėl juos vartoti nustojau. Xanax padėdavo, kai jausdavau artėjant panikos priepuolį.

Besimokant suvaldyti paniką, nuolat kildavo pačių įvairiausių klausimų. Didžiausią baimę linkusiems į paniką, tame tarpe ir man, kelia įvairūs simptomai, perdėtas rūpestis sveikata, įkyrios mintys. Iš savo patirties (jos panikoje turiu nemažai), galiu papasakoti, kokius simptomus jaučiau aš, manydamas, kad turiu rimtų sveikatos problemų: galvos svaigimas/spaudimas, kūno tirpimo pojūčiai, sunku kvėpuoti, keisti ir bauginantys jausmai/virpesiai/maudimai širdies plote, padidėjęs kraujo spaudimas, neramios kojos (kaip ir daugeliui nervingų žmonių, visada norisi trepsėti:), šaltas prakaitas ir t.t. Kelis kartus dariausi visus daromus tyrimus, susijusius su širdimi, krauju ir t.t., bet visada rezultatai būdavo geri. Kartais užtekdavo vien užeiti į polikliniką ir širdis pradėdavo plakti greičiau ar svaigti galva. Įkyriomis mintimis pats sau gali sukelti pačių įvairiausių simptomų, tačiau jei per paskutinius metus kanors išmokau, tai tai, kad šių simptomų nereikia bijoti.

Kiti dalykai, kurie pravers tam, kas skaito šią mano istoriją:
- Jei jauti, kad dėl konors kyla nerimas ir panikos priepuolis, surask savyje drąsos - tiesiog nieko nedaryti!!! Panika susikuriame patys, ir su laiku sužinojau, kad nebūtina bėgti slėptis į saugią vietą ar griebti xanax. Atsisėsk, nesiblaškyk po kambarį, nesistenk pradaryti langų ar labai giliai kvėpuoti, jei trūksta oro, o tiesiog sėdėk kol panika praeis. Kartok, kad tai greitai praeis. Stipriai plakanti širdis, kiti simptomai, visa tai normalu. Įsivaizduok, jei pavyktų tai padaryti kiekvieną kartą, panika vis mažėtų ir mažėtų, kol iš to galėtum tiesiog pasijuokti :)
- Bendrauk, kreipkis patarimo ir pagalbos, nebijok verkti, daugiau juokis.
- Nežiūrėk į tai labai rimtai. Tai nesąmonė. Tai nieko nereiškia. Išmok valdyti savo kūną, vietoj to, kad jis valdytų tave. Panika atrodo baisiai, bet ji nepavojingesnė už uodą. Gyvenk savo gyvenimą ir pamiršk, kad apskritai tai kada tau trugdė.
ParašėKatastrofa
#308900
11011 rašė:Sveiki,

Sukūriau šią temą, tam, kad pasidalinčiau savo istorija ir padėčiau kitiems, kurie susidūrė su panikos sutrikimu. Stengsiuosi aprašyti viską pozityviai, kadangi man kaip ir daugeliui į paniką linkusių žmogelių, nemalonu skaityti baugius tekstus, kurie kelia nerimą.
Man 23m. Pirmą kartą, gana pastovų nerimą pradėjau jausti prieš 3-4 metus. Nuo tada padidėjo savikritika, pradėjau socialinėse situacijose jaustis nesaugiai. Dėl to krito pasitikėjimas savimi. Pradėjau vengti arba su nerimu žiūrėti į susitikimus su draugais, artimą bendravimą su merginomis.
Pirmą panikos priepuolį turėjau prieš daugiau nei 2 metus. Vakare išgėręs 2-3 energetinius gėrimus ir dar šiek tiek pastresavęs dėl darbo nuėjau miegoti, tačiau neužilgo pašokau iš lovos pajutęs, kad apsvaigo galva, pradėjo tirpti kūnas, smarkiai daužytis širdis, trūkti oro. Kadangi nesupratau kas su manimi darosi, pirma mintis buvo, jog tai širdies priepuolis. Persigandęs pažadinau mamą, iškvietėm greitąją. Aš tuo metu iš baimės blaškiausi prie durų. Jiems atvažiavus gavau tabletę, spaudimui pamažinti, ir palinkėjimą vengti "Red Bullio" :).
Kitą dieną nuskubėjau į polikliniką, ten daktarė-psichiatrė (be reikalo, bet vistiek viduje jaučiau nenorą eiti pas visus "psich-" daktarus) pasakė, kad tai greičiausiai panikos sutrikimas, kurį jaučia kažkur 5% žmonių. Išrašė gerti Seroxat, Xanax ir dar kažkokių vaistų. Taip pat pradėjau lankyti psichologo konsultacijas, kad padėtų suprasti kas man kelia padidintą nerimą ir paniką. Antidepresantus naudojau apie metus, tačiau didelio postūmio į priekį nepajutau, nuo jų jaučiausi mieguistas, todėl juos vartoti nustojau. Xanax padėdavo, kai jausdavau artėjant panikos priepuolį.

Besimokant suvaldyti paniką, nuolat kildavo pačių įvairiausių klausimų. Didžiausią baimę linkusiems į paniką, tame tarpe ir man, kelia įvairūs simptomai, perdėtas rūpestis sveikata, įkyrios mintys. Iš savo patirties (jos panikoje turiu nemažai), galiu papasakoti, kokius simptomus jaučiau aš, manydamas, kad turiu rimtų sveikatos problemų: galvos svaigimas/spaudimas, kūno tirpimo pojūčiai, sunku kvėpuoti, keisti ir bauginantys jausmai/virpesiai/maudimai širdies plote, padidėjęs kraujo spaudimas, neramios kojos (kaip ir daugeliui nervingų žmonių, visada norisi trepsėti:), šaltas prakaitas ir t.t. Kelis kartus dariausi visus daromus tyrimus, susijusius su širdimi, krauju ir t.t., bet visada rezultatai būdavo geri. Kartais užtekdavo vien užeiti į polikliniką ir širdis pradėdavo plakti greičiau ar svaigti galva. Įkyriomis mintimis pats sau gali sukelti pačių įvairiausių simptomų, tačiau jei per paskutinius metus kanors išmokau, tai tai, kad šių simptomų nereikia bijoti.

Kiti dalykai, kurie pravers tam, kas skaito šią mano istoriją:
- Jei jauti, kad dėl konors kyla nerimas ir panikos priepuolis, surask savyje drąsos - tiesiog nieko nedaryti!!! Panika susikuriame patys, ir su laiku sužinojau, kad nebūtina bėgti slėptis į saugią vietą ar griebti xanax. Atsisėsk, nesiblaškyk po kambarį, nesistenk pradaryti langų ar labai giliai kvėpuoti, jei trūksta oro, o tiesiog sėdėk kol panika praeis. Kartok, kad tai greitai praeis. Stipriai plakanti širdis, kiti simptomai, visa tai normalu. Įsivaizduok, jei pavyktų tai padaryti kiekvieną kartą, panika vis mažėtų ir mažėtų, kol iš to galėtum tiesiog pasijuokti :)
- Bendrauk, kreipkis patarimo ir pagalbos, nebijok verkti, daugiau juokis.
- Nežiūrėk į tai labai rimtai. Tai nesąmonė. Tai nieko nereiškia. Išmok valdyti savo kūną, vietoj to, kad jis valdytų tave. Panika atrodo baisiai, bet ji nepavojingesnė už uodą. Gyvenk savo gyvenimą ir pamiršk, kad apskritai tai kada tau trugdė.


Graži, optimistiška istorija, bet geriau man pasakyk, kiek žmonių yra išbandę suvaldyti save, bet jiems tai nepasisekė? Ne visi žmonės vienodi, ne visi gali ramiai reaguoti į fizinius simptomus panikos atakos metu, bet taip, tu teisus, saviįtaiga daug ką daro ir gali gydyti palaipsniui. Ir ne visi turi tiek valios nugalėti visa tai, bet jei stengiesi, tikrai viskas pavyksta. Tikrai linkiu pasinaudoti šiais patarimais žmonėms, kurie turi PA.
O tu dabar visiškai jų nebeturi, ar tiesiog kai užeina, tu jas suvaldai?
Parašė 11011
#308904
Katastrofa rašė:Graži, optimistiška istorija, bet geriau man pasakyk, kiek žmonių yra išbandę suvaldyti save, bet jiems tai nepasisekė? Ne visi žmonės vienodi, ne visi gali ramiai reaguoti į fizinius simptomus panikos atakos metu, bet taip, tu teisus, saviįtaiga daug ką daro ir gali gydyti palaipsniui. Ir ne visi turi tiek valios nugalėti visa tai, bet jei stengiesi, tikrai viskas pavyksta. Tikrai linkiu pasinaudoti šiais patarimais žmonėms, kurie turi PA.
O tu dabar visiškai jų nebeturi, ar tiesiog kai užeina, tu jas suvaldai?


Taip, nerealu tikėtis, kad žmogus susidūręs su panika iškart sugebės ją suvaldyti. Mano atveju, pirmus 1-1,5 metų net nenorėjau į tai gilintis, nes bijojau išsigasti perskaitęs kanors baisaus, bijojau, kad vien skaitymas apie tai sukels paniką. Bet su laiku supratau, kad vienintelis kelias suvaldyti paniką yra gerai ją pažinti. Tiksliai žinoti, kas fiziškai vyksta mano kūne tuo metu kai prasideda panika. Suprasti, kad visa tai normali tavo organizmo reakcija, kuri tau nekelia grėsmės, bet sukuria tuos baisius simptomus. Kai užplūsta adrenalinas, kurį laiką, kartu su šiuo metu tavo pernelyg aktyvia nervų sistema, prikuria simptomų, bet neilgai trukus, neišvengiamai, išsisklaido (rimtai siūlau paskaityti išsamiau, tai nieko baisaus).

Dažnai panikos metu galvoje sukasi žiauriai daug "O jeigu...". Jei žinai kas su tavimi vyksta fiziškai, daug lengviau atsikratyti to balso ir suvaldyti paniką, nes ŽINAI, kad tai tik panika, kuri tau nieko blogo nepadarys. Aš praėjau baimes, kad galiu išprotėti, kad mano atvėjis gali būti kažkuo išskirtinis. Ir tai gali padaryti kiekvienas, nes ir aš dažnai jaučiausi beviltiškai, bet daugiausiai dėl nežinios. Labai svarbu nesigėdyti domėtis, kas ta panika, dar geriau kalbėtis su žmonėm, kurie irgi bando jos atsikratyti. Pasaulyje žiauriai daug sėkmingų žmonių, kurie taip pat su ja sėkmingai kovoja, tai nėra kažkas TOKIO, nors pas mus šalyje bobutės ir psichologus dar šamanais laiko. Man kažkada akys smarkiai atsivėrė, kai perskaičiau žmonių pasakojimus, kur visi simptomai ir išgyvenimai tokie panašūs į mano.

Jau apie metus neturiu jokių tikrų panikos priepuolių. Kaip ir daugelis, gyvenu gana stresinį gyvenimo būdą, kur visai neišvengsi susidūrimų su nerimu/įtampa, bet pajautęs kažkokius simptomus ar nemalonumus galiu daug lengviau juos "nugesinti" ar bent ramiai prabūti, nes nebejaučiu tokios didelės baimės, kokią jausdavau prieš metus ir daugiau. Rečiau, bet vis dar jaučiu nerimą kur daug nepažįstamų žmonių, ar kalbėdamas su merginom, bet po truputį viskas gerėja, ir žinau, kad susitvarkys.
Vartotojo avataras
Parašė Astro-Meška
#308907 Ačiū tau už tokią pozityvumo dozę. Ačū, kad pasidalinai, norėtųs kad nedingtum iš forumo... Man pačiai būna panikos atakos, daug suminėjai, bet nuo ko pradėti? :bloga
Parašė 11011
#308912
kunigaikštisMyškinas rašė:Ačiū tau už tokią pozityvumo dozę. Ačū, kad pasidalinai, norėtųs kad nedingtum iš forumo... Man pačiai būna panikos atakos, daug suminėjai, bet nuo ko pradėti? :bloga


Nereikia stengtis visko aprėpti iš karto, nes gali galva susisukti. Kelias būna duobėtas, bet įveikiamas. Padeda visi išvardinti dalykai, net nežinau kas labiausiai. Svarbu su laiku bandyti šalinti dirgiklius, kurie aplinkui erzina ir kelia nerimą/įtampą, stengtis būti užimtam veikla, kuri patinka.

Jei dar nebuvai pas daktarus, nueik ir pasidaryk visus tyrimus. Šiaip, vien tam, kad žinotum ar yra pagrindo nerimauti.
Dar padėjo akis į akį kalbėjimasis apie paniką su psichologu. Kai garsiai pasakoji ką jautei, tai darosi ne taip baisu kaip atrodo mintyse. Ir iš tikrųjų su laiku pradedi taip nebebijoti.
Parašė Dr_Psichoanalitikas
#332112 :super Pirmas IQ pasireiskimo visame :da gyvenimo linijos skliaute, ir yra nerimo atsikratymas, tik tas, kuris pabega nuo savo sheshelio, gali tiketis, kad pasveiks;) taip jau yra labiausiai tiketina visame pasamones sterilume, ir kiekvienas, kuris atsikrato panikos, ir is tiesu yra pasveikes. :da :kaltas :kaltas B) :D :super :song :song :D :)))