- 2010 02 17, 20:51
#180972
Sveiki, esu naujoke forume, su depresija gyvenanti jau arti du metai. Tai antras rimtas epizodas 34 metu gyvenime, pirmasis buvo 18 metu, tesesi keturis menesius, niekas manes negyde, nes negalvojo, kad sirgau. Tada paejau visa puokste: svorio priaugima per ta laika kokius 12 kg, visiska apatija, visiska uzsidaryma nuo pasaulio, dar ir zvyneline. Viena balandzio ryta tiesiog atsikeliau, ir supratau, kad pasaulis pasikeite. Su pagyrimu baigiau vidurine, istojau mokytis, rodesi, daugiau niekada si busena nepasikartos. Pasikartojo po 15 metu, issaukta didziulio kiekio, dabar, ziurint is laiko perspektyvos, ne tokiu jau ir baisiu situaciju, sukelusiu stresa: itampos darbe, vaiko ligos, pacios viena paskui kita sekusiu dvieju ligu, nustekenusiu fiziskai. Pirmiausia buvo beprotiskas aktyvumas, visas problemas sprendziau vienu metu, pradejau nemiegoti, tada seke gana greitas grimzdimas zemyn (del to viena is psicihiatriu man itare bipolini sutrikima ir buvo pradejusi maitinti licio karbonatu, kuris, kaip suzinojau veliau, per gerus pora metu suvalgo inkstus...). Tada respektabilaus darbo praradimas, psichiatrine, bedarbyste, vel tamsa. Bandziau visomis isgalemis negerti psichotropiniu vaistu, galu gale kapituliavau, bet tik pasijutusi geriau, vel pradejau eksperimentuoti ir ieskoti kitu keliu. Homeopatija, ajurveda, akupresura (geri metai - diena dienon po tris valandas) malda, savitaiga - gyvenimas cia ir dabar, ir, dabar jau vienas is paskutiniu rastu praktiku - rebefingas - samoningas kvepavimas, kuris, panasu, yra arba paskutinis lipimo is duobes etapas. Antidepresantu nebegeriu trys menesiai, kazkokio ryskaus pablogejimo, juos nutraukus, nejauciu, tik vis dar po visa kuna kuna vaiksto skausmai, kurie irgi su kiekviena rebefingo sesija mazeja... Prirasiau daug, todel daugiau nerasysiu, bet pakviesiu visu padiskutuoti sia tema, gal kas bandete, o gal bijote bandyti, nes girdejote neigiamu atsiliepimu, arba tiesiog norite suzinoti, kas tai...
Visada tamsoje yra sviesos.