Moderatorius: Astro-Meška

Vartotojo avataras
Parašė insomnia
#335901 Ką tuo norėjai pasakyti? :)
Vartotojo avataras
Parašė Sairusas
#335903 celibatas - susilaikymas nuo geismo :)
Vartotojo avataras
Parašė insomnia
#335906
Sairusas rašė:celibatas - susilaikymas nuo geismo :)


Ne, celibatas tėra draudimas tuoktis :) susilaikymas nuo geismo vadinasi skaistumas.
Iš esmės, tie kas rėkia apie celibato blogumą, paprastai patys negali pažaboti savo lytinio potraukio. Kaip taisyklė apie celibato blogumą kalba netekėjusios moterys kurios niekaip nesusiranda vyro :)

Šiaip celibato draudimas yra kaip sakiau tik teisinė nuostata, kuri nurodo, kad kunigas negali tuoktis ir jis niekuo daugiau neįpareigoja nei kiekvieną nevedusį krikščionį, t.y. kad seksas turi būti tik santuokoje.
Parašė Deode
#335918
insomnia rašė:
Na man tai visiškai nesvarbu tu patikėsi ar nepatikėsi :)
Tiesiog pacituosiu katekizmą, ten rasi kelias Šventojo Rašto citatas, o jei norėsi pasigilinti į šį klausimą daugiau pati susirasi ;) nes man panašiau, kad tiesiog nelabai gilinaisi į tuos klausimus ir dėl to gaunasi kad nesupranti kas yra kas. Nesuprantant tikrai lengva piktintis :) nepyk, bet su tokia nesupratimo pozicija susiduriu beveik kasdien, tai tiesiog jau kaip ir pavargęs kiekvienam aiškinti kas ten kaip yra

Galutinis nuskaistinimas – skaistykla

Tie, kurie miršta Dievo malonėje ir draugystėje, tačiau nepakankamai nuskaistinti, nors ir yra tikri dėl savo amžinojo išganymo, po mirties kentėdami nusiskaistina, kol taps tokie šventi, jog galės įeiti į dangaus džiaugsmą.

1031 Tą galutinį išrinktųjų nuskaistinimą, visiškai kitokį, negu pasmerktųjų bausmė, Bažnyčia vadina skaistykla. Bažnyčia išdėstė tikėjimo mokslą apie skaistyklą, ypač Florencijos ir Tridento Susirinkimuose. Bažnyčios Tradicija, pasiremdama kai kuriais Šv. Rašto tekstais, kalba apie nuskaistinančią ugnį:

Kadangi Tas, kuris pats yra Tiesa, tvirtina, jog piktžodžiaujančiam prieš Šventąją Dvasią nebus atleista nei šiame, nei būsimajame gyvenime (Mt 12, 32), tai reikia tikėti, kad iki [Paskutiniojo] teismo dar egzistuos kai kurias lengvas nuodėmes apvalanti ugnis. Tas Šv. Rašto posakis leidžia suprasti, kad vienos kaltės gali būti atleistos šiame, kitos – būsimajame gyvenime. (Šv. Grigalius Didysis, Dial. 4, 41, 3)

1032 Tas mokymas taip pat remiasi maldų už mirusius praktika, apie kurią kalba ir Šventasis Raštas: „Todėl jis [Judas Makabiejus] ir darė auką už mirusiuosius, kad jie būtų išvaduoti iš [...] nuodėmės“ (2 Mak 12, 46). Nuo pat pradžios Bažnyčia gerbė mirusiųjų atminimą ir meldėsi už juos, ypač aukodama Eucharistijos auką, kad nuskaistinti jie galėtų palaimingai regėti Dievą. Mirusiųjų labui Bažnyčia dar ragina skirti išmaldą, atlaidus bei atgailos darbus:

Pagelbėkime jiems ir juos minėkime. Jei Jobo sūnus nuskaistino jų tėvo auka, (Plg. Job 1, 5) kodėl mes turėtume abejoti, kad mūsų aukos už mirusius gali juos paguosti? Nedvejokime pagelbėti iškeliavusiems ir aukoti už juos savo maldas. (Šv. Jonas Auksaburnis, Hom. in 1 Kor 41, 5)


Ar tu galvoji, kad dabartinis kategizmas arba vadinamoji Biblija yra lygus Šventajam Raštui?Tu nemanai, kad katalikai galėjo perašyti Bibliją ar Kategizmą savaip. Pavyzdžiui aš esu skaičius kitą Šventajo Rašto gana retą seną versiją. Ji tik buvo išversta į rusų kalbą. Rusiškai suprasti galėjau sunkokai, bet vertus ją galėjai susidaryti įspūdį, kad dabartiniai Švento Rašto skleidėjai "prikūrė" maldų ir sakramentų.
Atleiskit žmonės, tie kurie tiki Katalikais, tegu. Aš esu kitaip auginta. Turiu gyvų įrodymų, kas yra gyvas tikėjimas. Esu mačiusi žmones, kuriuose tiesiogine žodžio prasme apsigyveno Šventoji Dvasia. Jie turi kalbų, aiškiaregystės dovanas. Man pirmą kartą buvo baisu ir neracionalu. Tačiau tokia tiesa. Gerai patylėsiu, nes dar durne išvadinsit :D
Vartotojo avataras
Parašė insomnia
#335919
Deode rašė:Ar tu galvoji, kad dabartinis kategizmas arba vadinamoji Biblija yra lygus Šventajam Raštui?


Biblija ir yra Šventasis Raštas, o katekizmas yra tradicijos perdavimas. Kažkaip žiūriu painiojiesi terminuose :)

Tu nemanai, kad katalikai galėjo perašyti Bibliją ar Kategizmą savaip.


Nemanau nes:
1. Biblija tiek katalikiškas variantas tiek bet kurios kitos denominacijos. Mėgau anksčiau skaityti susidėjęs visus įmanomus vertimus (šiaip kolekcionuoju biblijas) ir specialiai lyginau. Viskas tas pats, kiek gali leisti kalbinės subtilybės. Ir beje, Lietuvoje didžioji dalis protestantiškų denominacijų vis tik naudoja katalikišką vertimą :)
2. Katekizmas negali būti perrašytas, nes jis būna tik atnaujinamas. Atnaujinimai niekada nesikerta su pirminiu evangeliniu mokymu, todėl ta vadinama Tradicija (iš didžiosios raidės) nes tai yra apaštališko paveldo perdavimas nuo pirmųjų amžių iki mūsų laikų. Deja kai žiūri per pastaruosius 100 metų atsiradusių protestantiškų bažnyčių mokymą, matai kad jis toli gražu neatitinka pirmųjų mažių krikščionybės mokymo.

Pavyzdžiui aš esu skaičius kitą Šventajo Rašto gana retą seną versiją. Ji tik buvo išversta į rusų kalbą. Rusiškai suprasti galėjau sunkokai, bet vertus ją galėjai susidaryti įspūdį, kad dabartiniai Švento Rašto skleidėjai "prikūrė" maldų ir sakramentų.


Pakeitei žodį "dogmų" į "sakramentų" bet vėl neįtaikei panaudoti terminą :)
Nežinau kokį variantą tu skaitei (galvoju ar tik nebus New Wold Translation variantas), bet jei jis neatitinka kitų varinatų tai greičiausiai esti kalidingai išverstas (o jei tai New World vertimas tai tada neabejotinai klaidingas)

Turiu gyvų įrodymų, kas yra gyvas tikėjimas. Esu mačiusi žmones, kuriuose tiesiogine žodžio prasme apsigyveno Šventoji Dvasia. Jie turi kalbų, aiškiaregystės dovanas.


Na didelė dalis katalikų irgi turi tas pačias dovanas (aš va pvz. turiu kalbų dovaną), bet ar tikrai dovanos parodo tikrąjį tikėjimą? (čia kaip rašė Liuteris - žmonėms reikia cukierkų kad tikėtų). Šiaip Kristus mokė ne apie pranašystes ir kitokias cukierkas, o apie meilę artimui :)
Esu sutikęs ne vieną tokį kuris ir kalbom meldžiasi ir pranašystės dovaną turi, bet žmonių nekenčia ir juos niekina.

Man pirmą kartą buvo baisu ir neracionalu. Tačiau tokia tiesa. Gerai patylėsiu, nes dar durne išvadinsit :D


Na jei jau reikia tai ir aš pasidalinsiu: ne kartą mačiau tokius dalykus per katalikiškas vidinio gydymo pamaldas, kuriose pats tarnaudavau, kaip žmonės ateina su ramentais, o po maldos išeina be ramentų ir panašias cukierkas.
Bet juk ne tai esmė. Jei tau reikia stebuklų, tada oi koks silpnas tavo tikėjimas :)

Va ko nesuprantu, tai to, kad antikatalikiškos bendruomenės, be perstojo matuojasi pas ką įlgesnis :) (atsiprašau už tokį epitetą). Jos vis nori parodyti, kad va katalikai lievakai nes pas juos stebuklų nėra. Yra tų stebuklų ir ne vienas ir ne du, bet kai tikintieji supranta, kad ne cukierkos svarbiausia, o tavo širdis ir meilė, tada viską kitaip vertini.

Žodžiu ką noriu pasakyti: nereikia demonizuoti to ko nesupranti, mylėti artimą ir mažiau vaikytis cukierkų ir viskas bus gerai :)
Vartotojo avataras
Parašė comes
#336006 Tiesa labai paprasta - visuose konfesijose yra visokie zmones. Tikejimo ploti, gyli, auksti, ko gero gali ismatuoti tik Dievas. Jis ir spres pakutiniaja diena, kas ir kiek sugebejo "padauginti Taleriu". As protestante, o mano ilgamete drauge - katalike (vienuole). Mes puikiai sutarem, galim kalbetis per visa nakti, nes randam daugiau temu kuriuos mus vienija, o ne skiria. Pagarbiai ziurim i musu skirtumus... Taip ir visame kame.. mes turetume buti tokiame tikejime, kuris vienitu mus maldoje ir tikejime... Kaip be butu - pagrindas yra Kristus visiem krikscioniams. O visa kita - tik tradiciju skirtumas. Jei mes nemokesim sugyventi cia - zemeje... apie kokia Dangaus Karalyste galima svajoti...
Vartotojo avataras
Parašė insomnia
#336013
comes rašė:Tiesa labai paprasta - visuose konfesijose yra visokie zmones. Tikejimo ploti, gyli, auksti, ko gero gali ismatuoti tik Dievas. Jis ir spres pakutiniaja diena, kas ir kiek sugebejo "padauginti Taleriu". As protestante, o mano ilgamete drauge - katalike (vienuole). Mes puikiai sutarem, galim kalbetis per visa nakti, nes randam daugiau temu kuriuos mus vienija, o ne skiria. Pagarbiai ziurim i musu skirtumus... Taip ir visame kame.. mes turetume buti tokiame tikejime, kuris vienitu mus maldoje ir tikejime... Kaip be butu - pagrindas yra Kristus visiem krikscioniams. O visa kita - tik tradiciju skirtumas. Jei mes nemokesim sugyventi cia - zemeje... apie kokia Dangaus Karalyste galima svajoti...


Puikūs žodžiai, atspindintys mano požiūrį :)
Gaila, kad didelė dalis tikinčiųjų taip nemano ir pjaunasi dėl visokių nesąmonių, kaip kad kokios nors konfesijos papročiai, maldingumo formos ar kiti tikėjimo ypatumai. Šitie skirtumai juk tikrai neesmė
Parašė Deode
#336066
insomnia rašė:
Deode rašė:Ar tu galvoji, kad dabartinis kategizmas arba vadinamoji Biblija yra lygus Šventajam Raštui?


Biblija ir yra Šventasis Raštas, o katekizmas yra tradicijos perdavimas. Kažkaip žiūriu painiojiesi terminuose :)

Tu nemanai, kad katalikai galėjo perašyti Bibliją ar Kategizmą savaip.


Nemanau nes:
1. Biblija tiek katalikiškas variantas tiek bet kurios kitos denominacijos. Mėgau anksčiau skaityti susidėjęs visus įmanomus vertimus (šiaip kolekcionuoju biblijas) ir specialiai lyginau. Viskas tas pats, kiek gali leisti kalbinės subtilybės. Ir beje, Lietuvoje didžioji dalis protestantiškų denominacijų vis tik naudoja katalikišką vertimą :)
2. Katekizmas negali būti perrašytas, nes jis būna tik atnaujinamas. Atnaujinimai niekada nesikerta su pirminiu evangeliniu mokymu, todėl ta vadinama Tradicija (iš didžiosios raidės) nes tai yra apaštališko paveldo perdavimas nuo pirmųjų amžių iki mūsų laikų. Deja kai žiūri per pastaruosius 100 metų atsiradusių protestantiškų bažnyčių mokymą, matai kad jis toli gražu neatitinka pirmųjų mažių krikščionybės mokymo.

Pavyzdžiui aš esu skaičius kitą Šventajo Rašto gana retą seną versiją. Ji tik buvo išversta į rusų kalbą. Rusiškai suprasti galėjau sunkokai, bet vertus ją galėjai susidaryti įspūdį, kad dabartiniai Švento Rašto skleidėjai "prikūrė" maldų ir sakramentų.


Pakeitei žodį "dogmų" į "sakramentų" bet vėl neįtaikei panaudoti terminą :)
Nežinau kokį variantą tu skaitei (galvoju ar tik nebus New Wold Translation variantas), bet jei jis neatitinka kitų varinatų tai greičiausiai esti kalidingai išverstas (o jei tai New World vertimas tai tada neabejotinai klaidingas)

Turiu gyvų įrodymų, kas yra gyvas tikėjimas. Esu mačiusi žmones, kuriuose tiesiogine žodžio prasme apsigyveno Šventoji Dvasia. Jie turi kalbų, aiškiaregystės dovanas.


Na didelė dalis katalikų irgi turi tas pačias dovanas (aš va pvz. turiu kalbų dovaną), bet ar tikrai dovanos parodo tikrąjį tikėjimą? (čia kaip rašė Liuteris - žmonėms reikia cukierkų kad tikėtų). Šiaip Kristus mokė ne apie pranašystes ir kitokias cukierkas, o apie meilę artimui :)
Esu sutikęs ne vieną tokį kuris ir kalbom meldžiasi ir pranašystės dovaną turi, bet žmonių nekenčia ir juos niekina.

Man pirmą kartą buvo baisu ir neracionalu. Tačiau tokia tiesa. Gerai patylėsiu, nes dar durne išvadinsit :D


Na jei jau reikia tai ir aš pasidalinsiu: ne kartą mačiau tokius dalykus per katalikiškas vidinio gydymo pamaldas, kuriose pats tarnaudavau, kaip žmonės ateina su ramentais, o po maldos išeina be ramentų ir panašias cukierkas.
Bet juk ne tai esmė. Jei tau reikia stebuklų, tada oi koks silpnas tavo tikėjimas :)

Va ko nesuprantu, tai to, kad antikatalikiškos bendruomenės, be perstojo matuojasi pas ką įlgesnis :) (atsiprašau už tokį epitetą). Jos vis nori parodyti, kad va katalikai lievakai nes pas juos stebuklų nėra. Yra tų stebuklų ir ne vienas ir ne du, bet kai tikintieji supranta, kad ne cukierkos svarbiausia, o tavo širdis ir meilė, tada viską kitaip vertini.

Žodžiu ką noriu pasakyti: nereikia demonizuoti to ko nesupranti, mylėti artimą ir mažiau vaikytis cukierkų ir viskas bus gerai :)


Pirmieji krikčionis nebuvo katalikai, katalikybė išsivystė iš krikčionybės, kaip ir stačiatikiai, protestantai ir kt. O "grynoji" krikčionybė yra kas kita. Aš tiesiai šviesiai pasakysiu, kas man nepatinka pas katalikus. Niekaip negaliu suprasti, kodėl moteris melsdamos nedengia galvų, kam tos išpažintis ir kam tos ikonos, rožančiai.
Eretikai ar sekta nežinau, bet mano matyti nekatalikiški tikintieji yra dori žmonės, vertinantis artymo meilę, nesididžiuojantis savo stebuklais, o visiškai atsidavę Dievui. Jie gyvena kaip atsiskyreliai, jų tikėjimas griežtesnis. Norėdama priimti jų tikėjimą( man tektų persikrikštyti upėje) turėčiau daug ko atsisakyti: televizijos, interneto, nekrikčioniškų pramogų, malonumų ir kitų "blogybių". Na žodžiu nesu toks "švarus eriukas", aš pastoviai nusidedu. Žaviuosi tais žmonėmis, kurie moka gyventi pagal Dievą. Kiek supratau tu tikintis ir domiesi religija. Gerai :) Aš su tais terminais nelabai, bet "ūkiškai" ką norėjau, tą išdėsčiau.
Žodžiu nesakau, kad katalikai yra sekta, tačiau prieštarauju, kad tai lygu krikčionybei.
Vartotojo avataras
Parašė insomnia
#336091
Pirmieji krikčionis nebuvo katalikai, katalikybė išsivystė iš krikčionybės, kaip ir stačiatikiai, protestantai ir kt.


Tada kodėl pradžioje visi penki patriarchatai kurie egzistavo vadinos Catalicos (t.y. visuotinis)?
Šiaip jei tau tikrai įdomu pirminė krikščionybė, tada siūlau rimtai pasidomėti istorija, nes principas "taip yra nes aš taip manau" yra klaidinantis. Ir čia reikėtų skaityti ne visokius internetinius antikatalikiškų (ką tai reiškia rašiau anksčiau) bendruomenių straipsnelius, o rimtą istorinę literatūrą. Terminą "krikščionys" kaip pravardę priklijavo pagonys. Na čia panašiai kaip kad yra tokia Susivienijimo bažnyčia, bo liaudis ją vadina munistais, arba kaip Krišnos sąmonės judėjimas, o mes juos vadiname krišnaitais. Panašiai buvo ir su terminu kriščionybė.

O "grynoji" krikčionybė yra kas kita.


O tai kas yra grynoji krikščionybė? :)

Aš tiesiai šviesiai pasakysiu, kas man nepatinka pas katalikus. Niekaip negaliu suprasti, kodėl moteris melsdamos nedengia galvų, kam tos išpažintis ir kam tos ikonos, rožančiai.


Tai tau nepatinka išorinė forma? Juk tai visiškai neesmė. Juk Dievas neteis žmogaus pagal tai ar jis dengė galvą ar ne. Teisiamas bus pagal tai kiek mylėjo :)

Eretikai ar sekta nežinau, bet mano matyti nekatalikiški tikintieji yra dori žmonės, vertinantis artymo meilę, nesididžiuojantis savo stebuklais, o visiškai atsidavę Dievui.


Tai katalikai yra nekenčiantys artimo, visiškai neatsidavę Dievui ir dar kažkokiais stebuklais didžiuojasi?
Sakyčiau tai kyla iš tikrų katalikų nepažinojimo. Katalikybėje labai gerai yra išvystyta caritas tarnystė. Pažįstu daug katalikų kurie yra visiškai atsidavę Dievui, o jei tu pažįsti tik tai ką aš vadinu balastu, t.y. tuos katalikus kurie į bažnyčia retai ateina, tada bėda.
Kas dėl stebuklų, tai pas katalikus, kad stebuklas būtų pripažintas, laaaabai daug pasistengti reikia. Tiesiog stebuklai vertinami atsargiai, kad nebūtų stebuklu palaikytas koks racionalus reiškinys, todėl viskas labai ištiriama.

Jie gyvena kaip atsiskyreliai, jų tikėjimas griežtesnis.


Kas tie jie?
O tau nieko kad pas katalikus yra vienuoliai kurie gyvena pasišventę Dievui? Pv. cistersai ar beneditinai?

Norėdama priimti jų tikėjimą( man tektų persikrikštyti upėje) turėčiau daug ko atsisakyti: televizijos, interneto, nekrikčioniškų pramogų, malonumų ir kitų "blogybių".


Paradoksalu, tačiau kaip matau iš to ką rašai, katalikai yra blogiečiai nes anot tavęs negyvena pasišventę Dievui, bet pati net nesiruoši gyventi pasišventusi? Ar tik nebus čia tavo, kaip pati sakai, "blogybių" projekcija į kažkokius mistinius katalikus?
Kas dėl krikšto upėje, tai upės nebuvo pagrindinė krištijimo vieta. Jau pirmieji krikščionys darė krikštyklas ir mišių metu, per Velykas krikštijo savuosius. Upė buvo antrinis krikštijimo šaltinis. Na toks a la jei nėra krištyklos tada tiks ir upė.

Žodžiu nesakau, kad katalikai yra sekta, tačiau prieštarauju, kad tai lygu krikčionybei.


Tada turi sutikti ir su tuo, kad baptistai, anglikonai, metodistai, stačiatikiai, koptai, liuteronai ir t.t. nėra lygu krikščionybei.
Šiaip jau terminas krikščionis apibūdina visus tikinčius į Kristų kaip savo išganytoją ir Viešpatį. O tie kiti pavadinimai tik atspindi formą kuria jie išpažįsta savo tikėjimą.
Čia panašiai, kaip sakyti fantatika nėra tas pats kas romanai, bet štai kokio Agatos Kristi knygos tai tikrai romanai.
Nesvarbu juk, ar tai fantastika, ar detektyvas, ar meilės romanas, tai vistiek bus romanas. Kaip ir nesvarbu ar tu baptistas ar katalikas ar tikėjimo žodietis, tu vistiek esi krikščionis.
Vartotojo avataras
Parašė Sairusas
#336104 "Atmesk visų atmainų religijas ir tiesiog atsiduok Man. Aš išgelbėsiu tave nuo atoveikio už visas nuodėmes. Nesibaimink."

citata iš Bhaga vad Gitos
Vartotojo avataras
Parašė Sairusas
#336105 Jei kuri nors religija žmogų veda į atsidavimą ir meilę Dievui bei visiems jo kūriniams ir jos atstovai neturi tikslo naudotis tikinčiojo tikėjimu gaunant materialią naudą sau, ta religija yra teisinga. Esmė ne religijų skirtume, o tame, kur ta religija tave veda. Dievas yra vienas tik skirtingose vietose, skirtingose epochose, skirtingiems žmonėms pagal jų mentalitetą skirtingai reiškiasi. Visų religijų tikslas turėtų būti pamilti Dievą.
Parašė K2_fujative_K2
#336106
Sairusas rašė:Jei kuri nors religija žmogų veda į atsidavimą ir meilę Dievui bei visiems jo kūriniams ir jos atstovai neturi tikslo naudotis tikinčiojo tikėjimu gaunant materialią naudą sau, ta religija yra teisinga. Esmė ne religijų skirtume, o tame, kur ta religija tave veda. Dievas yra vienas tik skirtingose vietose, skirtingose epochose, skirtingiems žmonėms pagal jų mentalitetą skirtingai reiškiasi. Visų religijų tikslas turėtų būti pamilti Dievą.


nera jokio dievo.
Vartotojo avataras
Parašė insomnia
#336107
K2_fujative_K2 rašė:nera jokio dievo.


Iš kur žinai? :)
Parašė Deode
#336144
Tada kodėl pradžioje visi penki patriarchatai kurie egzistavo vadinos Catalicos (t.y. visuotinis)?


Patriarchatai jau herarcija ir materialiniai postai, aš kalbu apie daug ankstenę krikčionybę, kai jo mokytojai buvo Jėzus Kristus ir Jo mokiniai. Pats Jėzus Kristus mokė tuos kunigėlius, kurie jį ir išdavė. Krikčionys buvo persiokiajami.

Tai tau nepatinka išorinė forma? Juk tai visiškai neesmė. Juk Dievas neteis žmogaus pagal tai ar jis dengė galvą ar ne. Teisiamas bus pagal tai kiek mylėjo :)

Jeigu myli, tai laikaisi ir Dievo Žodžio.

Eretikai ar sekta nežinau, bet mano matyti nekatalikiški tikintieji yra dori žmonės, vertinantis artymo meilę, nesididžiuojantis savo stebuklais, o visiškai atsidavę Dievui.


Pažįstu daug katalikų kurie yra visiškai atsidavę Dievui, o jei tu pažįsti tik tai ką aš vadinu balastu, t.y. tuos katalikus kurie į bažnyčia retai ateina, tada bėda.

Jeigu nevaikštai į bažnyčią, tai jau nepažįstantis Dievo? Bažnyčia ne pastatas, o žmonių bendruomėnė.

Kas tie jie?
O tau nieko kad pas katalikus yra vienuoliai kurie gyvena pasišventę Dievui? Pv. cistersai ar beneditinai?


Taip turi gyventi ne tik vienuoliai, bet ir kiekvienas žmogus. Jei ne, tai Dievo karalystės nepelnysi. Galiu pasakyti, kad tik dešimtys tūkstančių Paskutinę teismo dieną regės Dievo karalystę, kiti, pasauliečiai, dėja degs. Žiauru, bet tokia tiesa.


Paradoksalu, tačiau kaip matau iš to ką rašai, katalikai yra blogiečiai nes anot tavęs negyvena pasišventę Dievui, bet pati net nesiruoši gyventi pasišventusi? Ar tik nebus čia tavo, kaip pati sakai, "blogybių" projekcija į kažkokius mistinius katalikus?


Taigi nesakau, kad esu "šventoji". Tačiau pirminybę teikiu ne Katalikams, o tesiog Dievo Žodžiui.

Kas dėl krikšto upėje, tai upės nebuvo pagrindinė krištijimo vieta. Jau pirmieji krikščionys darė krikštyklas ir mišių metu, per Velykas krikštijo savuosius. Upė buvo antrinis krikštijimo šaltinis. Na toks a la jei nėra krištyklos tada tiks ir upė.

Jėzus Kristus krikčiojosi upėje, jau buvęs suaugęs vyras. Beje krikštas turi būti, kai žmogus yra subrendęs priimti savo tikėjimą, o ne gimstant. Kūdikis nepasakys, ar aš įtikėsiu. Krikštas švevtas, o ne masinis dalinimas.

Tada turi sutikti ir su tuo, kad baptistai, anglikonai, metodistai, stačiatikiai, koptai, liuteronai ir t.t. nėra lygu krikščionybei.

Taip, pripažįstu.
Vartotojo avataras
Parašė insomnia
#336153
Deode rašė:
Tada kodėl pradžioje visi penki patriarchatai kurie egzistavo vadinos Catalicos (t.y. visuotinis)?


Patriarchatai jau herarcija ir materialiniai postai, aš kalbu apie daug ankstenę krikčionybę, kai jo mokytojai buvo Jėzus Kristus ir Jo mokiniai. Pats Jėzus Kristus mokė tuos kunigėlius, kurie jį ir išdavė. Krikčionys buvo persiokiajami.


Patriarchatai atsirado dar pirmajame amžiuje. Ir apaštalai nebuvo kunigai :) pradžioje buvo vyskupai, kurių aukščiausias buvo Romos vyskupas. Vėliau kai bažnyčia išsiplėtė ir vyskupai nebespėjo suktis atsirado kunigai, kurie yra vyskupo įgalioti padėjėjai.
O kas dėl persekiojimų, tai važiuok į musulmoniškus kraštus ir galėsi pasijusti kaip pirmųjų amžių krikščionė :)

Tai tau nepatinka išorinė forma? Juk tai visiškai neesmė. Juk Dievas neteis žmogaus pagal tai ar jis dengė galvą ar ne. Teisiamas bus pagal tai kiek mylėjo :)
Jeigu myli, tai laikaisi ir Dievo Žodžio.


Jeigu laikaisi Dievo žodžio, tai nevarai ant kitų tikinčiųjų jei jie tiki kažkaip kitaip, tu tiesiog myli ir piimi juos tokius kokie jie yra :) ar ne?

Pažįstu daug katalikų kurie yra visiškai atsidavę Dievui, o jei tu pažįsti tik tai ką aš vadinu balastu, t.y. tuos katalikus kurie į bažnyčia retai ateina, tada bėda.
Jeigu nevaikštai į bažnyčią, tai jau nepažįstantis Dievo? Bažnyčia ne pastatas, o žmonių bendruomėnė.


Aš apie bandruomenę ir kalbėjau ;) krikščionis be bendruomenės yra niekas

Taip turi gyventi ne tik vienuoliai, bet ir kiekvienas žmogus. Jei ne, tai Dievo karalystės nepelnysi.


Tai siūlai užsidaryti visiems celėse ir sėdėti ten užsidarius? :)

Galiu pasakyti, kad tik dešimtys tūkstančių Paskutinę teismo dieną regės Dievo karalystę, kiti, pasauliečiai, dėja degs. Žiauru, bet tokia tiesa.


Jehovos liudytojai?

Jėzus Kristus krikčiojosi upėje, jau buvęs suaugęs vyras. Beje krikštas turi būti, kai žmogus yra subrendęs priimti savo tikėjimą, o ne gimstant. Kūdikis nepasakys, ar aš įtikėsiu. Krikštas švevtas, o ne masinis dalinimas.


Jau primieji kirkščionys krikštijo vaikus šiaip jau :)
Tu ir vėl prie formos kabinėjasi, o esmę kažkur pametei
Tada turi sutikti ir su tuo, kad baptistai, anglikonai, metodistai, stačiatikiai, koptai, liuteronai ir t.t. nėra lygu krikščionybei.
Taip, pripažįstu.


Tai kas tada yra tie jau patys tikriausi krikščionys? :)