Moderatorius: Astro-Meška

Vartotojo avataras
Parašė Virtual
#311284 Redikai, o dabar?
Vartotojo avataras
Parašė Redikas
#311326 dabar kartais pagalvoju apie tai, bet nebeplanuoju kaip anksciau darydavau. turiu du tikslus, kuriuos noriu pasiekti (ir kuriuos pasieksiu dar negreit), todel bandau tvarkytis. seimoj geriau, nes tetis siuo metu nebegeria, o ir kita problema (susijusi su mano sveikata) po truputi mazeja :) kaip bus, kai pasieksiu bent viena is tu dvieju issikeltu tikslu nezinau :) ko gero issikelsiu dar viena panasu :) siuo metu svajoju parasyt knyga ir kada nors turet sunu. del sunaus kaip bus dar nezinau, o knyga jau pradejau rasyti. na tiesa kolkas turiu 6 puslapius, bet jau sis tas :) tam lankau kurybini rasyma, kur literaturos kritike ir kiti dalyviai pataria ka reiktu pakoreguoti, todel tuos 6is puslapius dar slifuoju ir po truputi pildydama judu i prieki :)
Vartotojo avataras
Parašė Astro-Meška
#311392
Redikas rašė:Administratoriau, na ir pagalba.. Jei man kas nors taip butu pasakes, kai masciau apie savizudybe, tai tikrai nebutu padejes pasakymas "pagalvok apie artimuosius". Tuomet man jie giliai dzin buvo, nes jie ir prisidejo prie tos blogos savijautos, todel kita karta siulyciau pries rasant zinute labai pagalvoti ar zinute nesuveiks priesingai ;)

Aš dalinausi savo patirtimi. Pati tokių minčių turėjau ir man padėjo galvojimas, kad vyras liks vienas (tėvų jis neturi, o su giminėm prasti popieriai, taigi vienas) su klausimu kodėl... Taip kad pati galvok ką rašai... Mano patirtis yra mano patirtis. Tavo patirtis yra tavo patirtis dalinkis ja subtiliau...
Vartotojo avataras
Parašė Selė
#311398 As manau, kad subtilumo reikia visur. Nes pyktis kitam zmogui issaukia dar didesni pykti savo paties busenai. O kas liecia zudymasi, reikia, kad ir kaip sunku - islaukti, nes naktis nesitesia amzinai. Viskas praeina. Bloga busena taip pat.
Parašė Donatas9999
#318938 Prieš mėnesi šokau nuo tilto į upe. Likau gyvas. Teko pagulėti psichiatrinėje ligininėje. Dabar vėl noriu mirti tiesa sakant jau bandžiau. Garaže užsidares ir ijunges automobilio varikli, pirma karta apie puse minutės o kita karta ir iki minutės ištvėriau įjunges varikli. Vakar vėl bandžiau, bet pasedėjau ir nusprendžiau pasivažinėti. šendien vėl blogos mintys kankina.

aišku užduosiu durnus klausimus kaip ir kiti tokioje situacijoje.

Gal žinot kokį stebukla? Ar šiaip kažka? Ačiū :)
Parašė slibinėlis
#318948
Donatas9999 rašė:Prieš mėnesi šokau nuo tilto į upe. Likau gyvas. Teko pagulėti psichiatrinėje ligininėje. Dabar vėl noriu mirti tiesa sakant jau bandžiau. Garaže užsidares ir ijunges automobilio varikli, pirma karta apie puse minutės o kita karta ir iki minutės ištvėriau įjunges varikli. Vakar vėl bandžiau, bet pasedėjau ir nusprendžiau pasivažinėti. šendien vėl blogos mintys kankina.

aišku užduosiu durnus klausimus kaip ir kiti tokioje situacijoje.

Gal žinot kokį stebukla? Ar šiaip kažka? Ačiū :)



Ei, žmogau, paskambink dabar pat į pagalbos liniją :) Prašau tavęs.
Vartotojo avataras
Parašė Astro-Meška
#318977
Donatas9999 rašė:Prieš mėnesi šokau nuo tilto į upe. Likau gyvas. Teko pagulėti psichiatrinėje ligininėje. Dabar vėl noriu mirti tiesa sakant jau bandžiau. Garaže užsidares ir ijunges automobilio varikli, pirma karta apie puse minutės o kita karta ir iki minutės ištvėriau įjunges varikli. Vakar vėl bandžiau, bet pasedėjau ir nusprendžiau pasivažinėti. šendien vėl blogos mintys kankina.

aišku užduosiu durnus klausimus kaip ir kiti tokioje situacijoje.

Gal žinot kokį stebukla? Ar šiaip kažka? Ačiū :)

Man gydymas padeda, daug įv. pagalbų yra, bet pradžioj labai pritariu slibinėliui pasiskambink į pagalbos liniją. Nebedaryk tokių čiūdykų. :bloga
Parašė Donatas9999
#319023 ne mano būdas kad skambinčiau. Na bet vistiek ačiū.
Parašė Donatas9999
#319024 šendien buvo labai bloga nuotaika, bet vakare pakilo noras kovoti. Koks bebūtu sušiktas gyvenimas vistiek kažką atrandu kas verstu pagyventi dar šektiek.
Vartotojo avataras
Parašė EniGmO
#319055 Donatas9999

Pamenu ir as save,kai kiekviena diena kuriau planus kur kaip ir bandziau zudytis man priimtinais budais,...bet tuo metu man padej vienas dalykas...vieno zmogaus pasakyti zodziai,viskam savas laikas,ateis diena ir numirsi...o del to stengtis tai padaryt tikrai nera verta......tai ir tau sakau reikia laiko,ir sis dalykas,ieskojimo kur kaip pasidaryt gala praeis...islauk,..dar kazkada ironiskai pasijuoksi is tokios savo busenos,nes bus geriau,o kad bus esu tuo beveik tikra...reik islaukt,o ka prarasi???? isbandyk geriau per ta laika daug dalyku kuriu bijai,apart savizudybes ojojoj kiek situaciju kuriose gali surizikuot dar yra,labai daug.... :?
Parašėbarfuss
#319059 Labai teisingai pasakei, EniGmO, - visada spėsi. Aš irgi buvau pati sau pasakius, kad užbaigt gyvenimą visada spėsiu, o štai pagyvent gali ir nebebūt kitos progos (na, su reinkarnacijom nelabai draugauju). Todėl ir suteikt sau progą, šansą kažką pabandyt, padaryt kažką gero. Kažką duoti pasauliui. Iš esmės labai padeda tas paklausimas savęs, ar jau viską padarei, apie ką kažkada svajojai? Ar palikai kažką po savęs? Ar gali drąsiai, nemeluodamas, pasakyti sau, kad jau nugyvenai? Prisimenu Balzako knygą "Šagrenės oda", kaip žmogus galiausiai susikūrė tokias aplinkybes, kad nieko nebeužsinorėtų, - tam, kad išgyventų. Nežinau, koks gyvenimas būtų nieko nebenorint (ar stengiantis nenorėt), bet juk ir tada išlieka tas noras nieko nebenorėti. Na, šiek tiek nuklydau. Ką norėjau pasakyt - kol dar lieka bent vienas noras, net ir pats neįtikimiausias, vis tiek yra netgi savotiška pareiga gyventi. Dėl savęs. Dėl to, ką gali suteikti kitiems.
Nepasiduok!
Parašė Tiger
#329478 Prašau padėkit, iki surasiu profesionalią pagalbą ir konsultaciją.

Šiuo metu nuo depresijos kenčia mano draugas. Jis nuolat galvoja apie savižudybę. Tačiau jus paskaitinėjus man atrodo kad jo situacija priesinga nei jūsų: jis dirba mokslinį darbą, turi aštrų protą ir regis daug kuo domis, daug ką žino, mano akimis labai talentingas žmogus, turi daug hobių, stengiasi judėti. Tačiau jis pats sako, kad yra mėšlo krūva, nevertas gyventi, neįgalus gyventi, kad tik švaisto kitų gerovę, pats neturi tikslo gyventi, neturi norų ar tikslų. Kad yra demonas ir blogis, bet dangstosi nuo visuomenės, veidmainiauja, nes nenori būt atstumtas ar primuštas (moraliai). Kad jam patinka, kai kiti juo rūpinasi, bet pats niekuo rūpintis nenori - todėl nėra vertas jokių meilės santykių.

Aš nesumoju, ką ir kaip kalbėt tokiam žmogui? Vakar naktį nuvažiavau su juo pabūti, kai susirašius Whatsappe supratau, kad jam nuopolis. Įsileido. Didziajį laiko tarpą stūmė šalin, sakė neišvaistyk jam laiko, eik miegot. Bet buvo momentų jaučiau kad jam padeda ir patinka, jog aš elgiuosi priešingai ir glaudžiuos apkabinti. Bet buvo ir baisių momentų, kai atrodė jis ne tik save nudurs, bet ir mane sužalos :(

Šią naktį sakėsi nusižudys savaitgalį. Labai noriu tikėti, kad tik kalba taip...
Jam egzogeninė depresija, pats sakosi, kad toks jau gimė... tačiau šiuo metu negauna jokio gydymo. Stengiuosi išsiaiškinti, kur kreiptis, nes jis lyg ir leistusi nuvedamas. (gyvenam mes ne Lietuvoje)

Brūkštelkit bent ką, šiuo metu bent koks minčių lietus reikalingas. Ypač jei kuris jaučiatės kaip jis ir galėtumėt man padėti suvokti jo kailį.

ačiū!
Vartotojo avataras
Parašė Emocija
#329480 Kaip galima prašyti pagalbos tų kuriuos nuvertinai?
Vartotojo avataras
Parašė Zaza
#329501 Jeigu jau taip atvirai šneka apie savižudybę, tai reikia labai rimtai sureaguoti. Negalima vieno palikti. Reikia atostogų, jeigu kažką dirba. Būtinai kuo greičiau paguldyti į ligoninę. Jeigu buvęs jau ankščiau, neturėtų spyriotis, jeigu nebuvęs tai galbūt teks ilgai įkalbėt.
O ką jam pasakyt tai nežinau ką patart, kiekvienas žmogus skirtingas. Turbūt svarbiausia yra įtikinti, kad depresija banguoja, būna geriau, būna blogiau. O kai būna blogai, tiesiog reikia mokėt tai pralaukt.
Parašė Tiger
#329541 Emocija, jei jus įžeidė "profesionalai" aš atsiprašau, nieko po tuo neturėjau, tiesiog taip išsireiškiau turėdama omeny medikus ir soc. darbuotojus, kurie mums būtų šiuo metu fiziškai pasiekiami.

Susiradau krizių centrus, numerius kam skambinti, kad net ir atvažiuotų ekstra atveju. Gavau per draugę ir psichiatro kontaktus, kad ant smūgio galėčiau draugą nuvežti ir bent tam kartui AD išrašytų. Bet jis kategoriškai atsisako, nes "vis tiek niekas nepadės iki jis numirs".

Zaza, ačiū už komentarą. Ketinimai, tikiu, iš ties pas jį rimti... mes apie savižudybę šnekam kokius 4mėn, bet iki tol nebuvo konkrečių datų, o ir jis savo depresiją puikiai slėpė, nors žinojau apie ją. Bet kai žmogus puikios nuotaikos, labai lengva apsigauti.... šiandien darbe (mes doktorantūros studentai) jis buvo ir vėl gero ūpo, užsispyręs keisdavo temą, jei tik aš bandydavau užvesti pokalbį apie jo būseną ir gydymą. Bet aš dar per šviežiai atsimenu momentą, kai jis vakar išsitraukė peilį iš stalčiaus, baugino mane, kad išeičiau, nes jis ir mane sužalos. O aš vis lindau apkabinti, nuraminti. Man atrodo, kad jam labai norėjos, kad neišeičiau, kad priimčiau tokį koks yra, tik neišsidavė... o gal klystu ir rizikavau savo pačios gyvybe?

Šiandien su siaubu kovoju, kaip reikės gyventi, jei jis nusižudys. Mes labai artimi, myliu jį besąlygiškai, darbe mes kartu, namuose jis mano mintyse. Tačiau mes negalim būti normali pora, dėl ko jam depresija dar labiau užaštrėjo. Toks užburtas ratas gaunas, kad jei einu pas jį - skauda, o palikti irgi jokiu būdu negaliu...