Re: Nebegaliu dirbti savo darbo.
Parašytas: 2020 09 09, 17:42
Taip, griežta dienotvarkė. Ir nenuolaidžiavimas. Deja. Tikslas: susirasti darbą. Kažką išsiaiškinti. Kažką išmokti, kažką padaryti.
kovos su depresija klubas
https://www.depresijosklubas.lt/
Vivjena rašė:Sveiki forumieciai, prieš metus man nustatė sunkią emocinę krize, skyrė coaxsili, bet deja jo poveikio nepajutau. Kadangi dabar vėl labai labai stipriai atkritau, kreipiausi privačiai, nustate vidutinio sunkumo depresijos epizodą, paskyrė pagaliau normalu gydymą, bet dabar norėčiau išsipasakoti apie savo darbą. Dirbu greito maisto restorane hesburger pamainos vadove.. Tempas greitas, darbuotojų trūksta kartais, žmonių begalę, dėl savo ligos tapau ant tiek issiblaskiusi, kad mane nuolat dėl visko tarkuoja, žeria pastabas, vakarais visada nespėju tvarkytis, tam duota valanda, atrodo tiesiog, kad aš savo darbo nekenčiu!!! Mane siutas ima nuo žmonių, po pamainos pasikukciodama bėgu namo, turi būti maloni, šypsotis, o viduje toks šūdas verda, kad norisi tuos sumuštinius mest kam į galvą..gal žiauriai parašiau, bet.. Bet bėda ta, kad esu vieniša mama, negaliu sau leisti nedirbti, nuoma, vaiką išlaikyti reikia, psichiatras išrašė mėnesiui biuletenį, o kas toliau?? Galvoju jau eit, kad ir valytoja dirbti, kad tik kuo toliau nuo žmonių, bet ir ten bijau nudegti.. Patarkit kas buvot panašioje situacijoje? Kaip pasielgti. Atlyginimas geras, darbas šalia namų, tačiau aš nebegaliu į žmones net žiūrėti, o žmonės juk irgi neverti būti nemandagiai aptarnaujami..
t3z rašė:Vivjena rašė:Sveiki forumieciai, prieš metus man nustatė sunkią emocinę krize, skyrė coaxsili, bet deja jo poveikio nepajutau. Kadangi dabar vėl labai labai stipriai atkritau, kreipiausi privačiai, nustate vidutinio sunkumo depresijos epizodą, paskyrė pagaliau normalu gydymą, bet dabar norėčiau išsipasakoti apie savo darbą. Dirbu greito maisto restorane hesburger pamainos vadove.. Tempas greitas, darbuotojų trūksta kartais, žmonių begalę, dėl savo ligos tapau ant tiek issiblaskiusi, kad mane nuolat dėl visko tarkuoja, žeria pastabas, vakarais visada nespėju tvarkytis, tam duota valanda, atrodo tiesiog, kad aš savo darbo nekenčiu!!! Mane siutas ima nuo žmonių, po pamainos pasikukciodama bėgu namo, turi būti maloni, šypsotis, o viduje toks šūdas verda, kad norisi tuos sumuštinius mest kam į galvą..gal žiauriai parašiau, bet.. Bet bėda ta, kad esu vieniša mama, negaliu sau leisti nedirbti, nuoma, vaiką išlaikyti reikia, psichiatras išrašė mėnesiui biuletenį, o kas toliau?? Galvoju jau eit, kad ir valytoja dirbti, kad tik kuo toliau nuo žmonių, bet ir ten bijau nudegti.. Patarkit kas buvot panašioje situacijoje? Kaip pasielgti. Atlyginimas geras, darbas šalia namų, tačiau aš nebegaliu į žmones net žiūrėti, o žmonės juk irgi neverti būti nemandagiai aptarnaujami..
Vivjena, kaip dabar tau sekasi? Likai darbe ar pakeitei darbovietę?
signs rašė:Na žmonės keičia darbus ir čia nieko blogo.
Būna, kad kolektyvas tikrai prastas, pykstiesi dažnai, tave žemina, kritikuoja ir t.t. O kas iš to? Ne norėsi eiti į darbą, blogai jausiesi ir panašiai. Ir čia yra natūralu keisti darbą, čia kas taip pasakė, pagarba svarbu tinkama aplinka. Kad ir mažesnis uždarbis, bet pozityvesne aplinka daug ką duoda
Astro-Meška rašė:Papildomi pinigai visad faina. Bet žiūriu realiai. Ir dabar galėčiau dirbt nebent puse etato, o gal net ketvirtį, tai su tokiu kiekiu nekažką užsidirbsiu. Bet šiaip... reik ir veiklos ir tų poros šimtų.
Dievybe37 rašė:Didziausia palaima apima, kai iveiki savo tinguma, kiauta ir pseudo isitikinimus, kurie dazniausiai yra neadekvatus ir isgalvoti...